„Mūsų žemiškasis gyvenimas yra kelionė. Visi keliaujame vedami to paties troškimo - būti tikrai laimingi. Pakeliui mums sušvinta daug viliojančių žiburėlių, žadančių laimę čia ir dabar. Kai kuriais patikim, žavimės...kol, užgriuvus gyvenimo sutemoms bei abejonėms, nusiviliam ir pasijuntam apgauti...
Trokštu, kad šis Rožinio slėpinių kelias daugeliui taptų padrąsinimu nenuleisti rankų, nepasiduoti beprasmiškumo jausmui, kuris taip būdingas šių dienų pasauliui.nMeldžiu, kad kiekvienas, atliksiantis šią maldos ir apmąstymo kelionę, vėl iš naujo (o gal ir pirmą kartą) sutiktų tą, kuris pats yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“, - mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tik tuomet, kai sutinkame Jį, kai pradedame Jį pažinti, ryžtamės leisti Jam ateiti į mūsų gyvenimą ir tapti mūsų draugu - gyvenimas įgauna prasmę. Tada kelionės pabaigoje aiškiai sušvinta vienintelis žiburys, kuris niekada nenuvilia, kurio jokios audros neužgesina - susitikimo su Dievu ir amžino gyvenimo Jame džiaugsmas. Nieko nėra svarbiau, kaip išmokti statyti gyvenimą ant šio tvirto, nesugriaunamo pamato."
Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis