„Kultūros paminklai“ /22

22-ame „Kultūros paminklų“ numeryje publikuojami 3 naujų, anksčiau su leidykla nebendradarbiavusių autorių moksliniai straipsniai. D. Bataitytė straipsnyje nušviečia pirmojoje Lietuvos Respublikoje tik ką prie Lietuvos prijungto Klaipėdos miesto pristatymo, viešinimo ir turizmo organizavimo klausimus; D. Vaičiulytė nagrinėja Karaliaus Vilhelmo kanalo istorinę raidą, praeities santykį su dabartimi, kelia kanalo priežiūros, tvarkymo ir panaudojimo problemas; R. Banytė-Rowell pristato lietuvių literatūros draugijos veiklą Tilžėje, jos indėlį kaupiant ir išsaugant krašto archeologijos radinius ir kolekcijas.

Leidinyje nemažai jo nuolatinių autorių straipsnių. Mokslininkai M. Purvinas ir M. Purvinienė toliau nagrinėja  Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, šio krašto etninės architektūros ypatumus. Leidinyje publikuojami jų straipsniai „Vilkyškių istorinės ir urbanistinės raidos bruožai“, „Lietuvos etninė architektūra – paveldas ir apibūdinimai“. M. Baužienė pristato Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios bokšto projektavimo ir atstatymo istoriją. Prof. J. Bučas sugrįžta prie nacionalinių parkų saugojimo ir vystymo problemų, kurios šiandien dažniausiai sprendžiamos ne specialistų ir visuomenės sutarimu, o teismų pagalba. Jo straipsnis pavadintas „Nacionalinis parkas – ne muziejus“. I. Kačinskaitė nagrinėja Romantinių parkų dvaro sodybos erdvėje klausimus. Menotyrininkė D. Klajumienė, atlikusi detalius mokslinius tyrimus, analizuoja Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiosios koncertų salės  apdailos XX a. pradžioje, jos autorinio sprendimo ir vėlesnės kaitos klausimus. Architektūros paveldo tyrėjas E. Purlys ilgalaikių autorinių tyrimų pagrindu skaitytojams teikia straipsnį „Šateikių dvaro rūmų architektūros raidos ir kaitos paieškos“.

„Kultūros paminkluose֧“ publikuojami menotyrininkių G. Surdokaitės-Vitienės, A. Valtaitės-Gagač menotyriniai tyrimai bei nemenkas skirsnis, skirtas naujai atrastiems sakralinio paveldo objektams.

Visas leidinys spalvotas, gausiai iliustruotas, straipsnių gale pateikiamos reziumė anglų arba vokiečių kalba. Leidinio apimtis 180 psl.

„Kultūros paminklai“ yra recenzuojamas ir Lietuvos mokslo tarybos įrašytas į „Daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažintų Lietuvos periodinių ir tęstinių leidinių sąrašą“, registruojamas tarptautiniame ISSN kataloge.

Martynas Purvinas Lietuvos etninė architektūra – paveldas ir apibūdinimai

 Dovilė Bataitytė Klaipėdos miesto vaizdiniai ir tekstiniai pristatymai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 1923–1939 m.

 Martynas Purvinas, Marija Purvinienė Vilkyškių istorinės ir urbanistinės raidos bruožai XVI a. – XVIII a. pirmoje pusėje

 Dovilė Vaičiulytė Karaliaus Vilhelmo kanalo lyginamoji analizė: santykis su krašto praeitimi ir dabartimi

Dalia Klajumienė Vilniaus miesto salės rūmų (dab. Lietuvos nacionalinė filharmonija) Didžiosios koncertų salės apdaila: XX a. pradžios autorinis sprendimas ir vėlesnė kaita

Morta Baužienė Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios bokšto atstatymo 90-metis

Rasa Banytė-Rowell Lietuvių literatūros draugija Tilžėje ir archeologija

Gabija Surdokaitė-Vitienė, Virginija Žigelienė, Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Jurga Bagdzevičienė, Laima Grabauskaitė XIX a. II pusės stiklo karoliukų antepedijus: kilmė, stilius, restauravimas

Alantė Valtaitė XIX a. papjė mašė sietynai Lietuvoje: Pacų rūmų atvejis

Nauji duomenys apie kultūros paveldo objektus