Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai“ nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai istorijos, menotyros, kraštotvarkos, urbanistikos, architektūros, archeologijos paveldo bendrais ir konkrečių objektų tyrimo ir apsaugos klausimais.
21-as „Kultūros paminklų“ numeris išskirtinis pirmiausia tuo, jog net trijuose straipsniuose aktualizuojant Panemunės pilies paveldo tvarkymo, išsaugojimo problematiką, autoriai nagrinėja pilies panaudojimo galimybes, taikant europinę praktiką. Tai labai naujos mintys kol kas ne tik nenaudojamos, bet ir nesvarstomos Lietuvos paveldosaugos institucijose.
Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema.
Vilniaus dailės akademijos autorių grupė (V. Almonaitytė-Navickienė, V. Ščiglienė, I. Kuizinienė, K. Daubarytė, A. Čepėnaitė) pristato studiją „Panemunės pilies, kaip paveldo objekto ir verčių visumos, poveikis aplinkai, siekiant vietovės sinergijos“; K. Palšytė nagrinėja paveldo vadybos klausimus, R. Dėringytė analizuoja kūrybos vadybos ir žmogiškojo potencialo svarbą kultūros paveldo naudosenoje.
Bene ištikimiausi „Kultūros paminklų“ autoriai mokslininkai M. Purvinas ir M. Purvinienė toliau pristato Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, nagrinėja jo apskaitos ir apsaugos problemas. Leidinyje publikuojamas jų straipsnis „Mažosios Lietuvos metaliniai kaltiniai antkapiniai kryžiai – jų formų lokaliniai variantai XIX a. pab.–XX a. pr.“ ir M. Purvino straipsnis „Lietuviškosios kaimotyros raidos bruožai XIX–Xx a.“
Lietuvos paveldosaugos veteranas J. Glemža tęsia 19-tame numeryje pradėtus atsiminimus „Paveldosaugos raidos Lietuvoje fragmentai“, E. Purlys dalelę savo architektūrinių tyrinėjimų pateikia skaitytojui straipsnyje „Metalo ir medžio panaudojimo Vilniaus XVII-XIX a. Pastatų sienų ir skliautų tvirtinimo konstrukcijose pavyzdžiai“.
Martynas Purvinas
LIETUVIŠKOSIOS KAIMOTYROS RAIDOS BRUOŽAI XIX – XX A.
Monika Lileikė
ARCHEOLOGINIO PAVELDO SUVOKIMAS IR TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE 1940-1944 M.
Aušra Mlinkauskienė, Laura Jankauskaitė-Jurevičienė
INŽINERINIO PAVELDO TRANSFORMACIJOS IR PANAUDOS GALIMYBĖS LIETUVOJE
Gintautas Zabiela
MŪŠIŲ VIETOS KAIP KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI LIETUVOJE
Mindaugas Žiedelis
PASAULIETINIAI ALAVO DIRBINIAI RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE
XVII–XIX A. I P.
Martynas Purvinas, Marija Purvinienė
MAŽOSIOS LIETUVOS METALINIAI KALTINIAI ANTKAPINIAI KRYŽIAI – JŲ FORMŲ LOKALINIAI VARIANTAI XIX a. pab. – XX a. pr.
Vaida Ščiglienė, Vaida Almonaitytė-Navickienė, Kristina Daubarytė, Ieva Kuizinienė, Angelė Čepėnaitė
PANEMUNĖS PILIES, KAIP PAVELDO OBJEKTO IR VERČIŲ VISUMOS, POVEIKIS APLINKAI, SIEKIANT VIETOVĖS SINERGIJOS. STUDIJA
Kristina Palšytė
NEMATERIALAUS PAVELDO VADYBOS STRATEGINĖS KRYPTYS MATERIALIUOSE KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUOSE: PANEMUNĖS PILIES ATVEJIS
Rimantė Dėringytė
KULTŪROS ANIMATORIAUS VAIDMUO AKTUALIZUOJANT KULTŪROS PAVELDĄ: PANEMUNĖS PILIES ATVEJIS
Morta Baužienė
NORS ISTORINIS, BET PAMIRŠTAS IR NEMYLIMAS NEMĖŽIO DVARAS
Evaldas Purlys
METALO IR MEDŽIO PANAUDOJIMO VILNIAUS XVII–XIX A. PASTATŲ SIENŲ IR SKLIAUTŲ TVIRTINIMO KONSTRUKCIJOSE PAVYZDŽIAI
Jonas Glemža
PAVELDOSAUGOS RAIDOS LIETUVOJE FRAGMENTAI
(Atsiminimai, tęsinys, pradžia -„Kultūros paminklai" /19)
NAUJAI ATRASTI KULTŪROS PAMINKLAI