„Kauno naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos“

Kaunas, o ir jo Naujamiestis nebuvo pasirengęs didėjančiam statybų mastui naujomis, ne „visaliaudinės“ žemės nuosavybės ir pasikeitusių nekilnojamojo turto savininkų sąlygomis. Todėl dar pradžioje, nors rekonstrukcijos ir naujos statybos mastai nebuvo dideli, iškilo šių darbų sąveikos su kultūros paveldo objektais ir esamo užstatymo formuojamomis erdvėmis problema. Kas Naujamiestyje saugoma ne tik pastatų, bet ir visos teritorijos, jos dalių tūrinės erdvinės kompozicijos lygmenyje? Kaip galima elgtis su kultūros paveldo objektais ir jų aplinka statant naujus bei didinant esamus pastatus? Ar jas bandant spręsti fragmentiškai, U30 statusą turinti Naujamiesčio dalis nepraras vertybinių charakteristikų, juo labiau, kai jos nesuformuluotos, o gal tik „nujaučiamos“, todėl skirtingai traktuojamos? Vėliau šių aštrėjančių problemų pasėkoje ir parengtas Naujamiesčio vystymosi modelis bei įis leidinys.

„Dar 1994-1995 m. kultūros paveldo interesus bandyta ginti Naujamiesčio branduolio – Laisvės alėjos – tolesnio formavimo modeliu (autorius A. Miškinis), bet į jį praktikoje nebuvo atsižvelgiama. Daugeliui miesto valdininkų, investuotojų, o ir projektuojančių architektų nebuvo parankūs siūlymai laikytis konkrečių, nors  paveldui ir  naudingų, sprendimų.
Nuo to laiko beveik neprognozuojamas Naujamiesčio formavimas įgijo kiek kitokią kryptį dėl naujų įvairios paskirties gyventojų aptarnavimo įstaigų koncentravimo Savanorių prospekte (sklido nuomonė, jog čia plėsis miesto centras), vėliau – dėl Karmelituose iškilusio „Akropolio“ (kuris sužlugdė Laisvės alėjos gyvybingumą), miesto valdžios priimto politinio sprendimo Sporto ir pramogų kompleksą statyti Nemuno saloje (darbai vyksta), o pastaruoju metu – dėl sovietmečiu pradėtų ir nebaigtų statyti viešbučių (jie iškreipė tradicinį Naujamiesčio vaizdą), dėl miesto savivaldybės pastato išplėtimo ar naujo statybos. Neišvengiamai pribrendo poreikis plačiau pažvelgti į šios miesto dalies – faktiško jo centro, raidos perspektyvą.
Šių eilučių autoriui atkakliai primenant apie būtinybę turėti Naujamiesčio formavimo strategiją, Kauno architektūros urbanistikos ekspertų taryba ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys pritarė šios studijos rengimui. Miesto savivaldybei nesuradus tam reikalingų lėšų, į pagalbą atėjo „privatus sektorius“. Kokia nors programa šiam darbui ar jo kryptis nebuvo numatyta, tad studijoje pateiktas jos autoriaus požiūris, kurio pagrindines dalis sudaro:
1) miesto centro Naujamiestyje tolesnės raidos prielaidos,
2) Naujamiesčio kultūros paveldo ir naujų statybų sąveikos galimybės, siekiant išsaugoti šios miesto dalies branduolio statusą (U30), o visai teritorijai suteikti jos reikšmę ir pageidaujamą būklę atitinkantį pavidalą.
Studija yra urbanistinės architektūrinės krypties, kuriai didelį poveikį galėtų turėti funkcinės miesto centro raidos kryptingas formavimas. Deja, ši sfera, vyraujant privačiai iniciatyvai ir lėšoms, atsižvelgiant į daugelį objektyvių ir subjektyvių veiksnių, mūsų sąlygomis yra beveik neprognozuojama. Tokią situaciją lemia ne tik tai, kad miesto mastu nesiimama konkrečių praktinių veiksmų, Naujamiesčiui kompleksiškai tvarkyti, bet ir sudėtinga dabartinė valstybės finansinė būklė. Todėl atitinkamas išvadas tegalima daryti apie teigiamą ar neigiamą jau įvykusios funkcinės sferos pokyčių reikšmę. Dėl šios priežasties studijoje pateikti siūlymai negali būti laikomi įpareigojančiais. Juose pateiktas tik vienas iš galimų Naujamiesčio urbanistinio formavimo modelio variantų. Studiją, be šio įvadinio teksto, sudaro 3 dalys su kiekvienai jų skirtais brėžiniais:
1) medžiaga apie skirtingo aukščio pastatų, kurie turi didžiausią poveikį tūrinei erdvinei kompozicijai, sklaidą,
2) medžiaga apie urbanistikos ir architektūros vertybes, su jomis bei aplinka disonuojančiais pastatais,
 3) sukauptos medžiagos analize paremti siūlymai teritorijai modeliuoti (modelio variantas).
Rengiant studiją, Naujamiesčio pastatų ir jų aukščių sklaidos brėžinius sudarė UAB „Dviejų grupė“ architektai Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas. Studijos autoriui rengiant kitas schemas ir rašant šį tekstą, naudotasi „Kauno miesto Naujamiesčio (U30) apsaugos reglamento“ (toliau – Reglamentas) pagrindžiamąja dalimi (autoriai Aleksandras Vaškelis, Nijolė Steponaitytė).

Algimantas Miškinis