„Paveldo brydės“

virselis-internetui_1514291471-ce718db4721362f2c71f351b41894822.jpg

„Paveldo brydės“

Autorius: Sud. V. Almonaitytė-Navickienė
Leidimo metai: 2017
ISBN: 978-609-8223-00-2
Anotacija

„Paveldo brydėse“publikuojami 4 lietuvių autorių, paveldo tematikos specialistų, 2 Italijos, Portugalijos, Lenkijos mokslininkų straipsniai įvairiais paveldo klausimas.

Kultūros paveldą tirti, vertinti, o perspektyvoje įpaveldinti ir vykdyti paveldo apsaugos bei panaudos strategijas vertėtų ne kaip atskirų objektų iš praeities gerovę, o kaip šiuolaikinį procesą, sutelkiantį politinius, kultūrinius, ekonominius, socialinius, meninių veiklų ir iniciatyvų atspindžius. Taip apibūdinamas „Paveldo brydžių“ teorinis pamatas ir idėjos pradmuo. Leidinio išeities taškas − kultūros paveldo problemų mokslinis ištirtumas, kuris atspindi: metodologinių principų, vertinant paveldą, naujinimo poreikį; mokslininkų siūlymus, kaip įtakoti paveldo vertinimo pokyčius Lietuvoje bei Europoje; metodologinius instrumentus, kurie paveiktų vertės priskyrimo ir puoselėjimo taktikas. Leidinyje šiuolaikinę kultūros paveldo vertinimo problematikos spalvyną atskleidžia architektūrologas Vytautas Petrušonis. Specifinius ir bendrinius kryždirbystės kaip liaudies meno srities įvardinimus publikacijoje analizuoja menotyrininkė Jolanta Zabulytė. Kultūros paveldo objektų socialinės, kultūrinės, meninės ir ekonominės vertės poveikis aplinkai bei požiūriai, nustatant ir grupuojant platų paveldui priskiriamų vertybių spektrą, aptariami tyrėjo Alfredo Ronchi tekste. Įvairialypę kultūrinio kraštovaizdžio klasifikaciją pagal tipus, formas, klases, stilius ar rūšis atspindi kraštovaizdžio architektės ir mokslininkės Katarzynos Palubskos straipsnyje aptariamų vertinimo metodų kompleksas. Atminties ir paveldo institucijų modernėjimo tendencijas bei kitus aspektus, kultūros paveldo institucijų modelius, vadybos bei praktikos ypatumus muziejų pavyzdžiu nagrinėja tyrėjos Mara Cerquetti ir Kristina Daubarytė. Konkrečios kultūros paveldo verčių sistemos metodinės apibrėžtys ir praktiniai jų taikymo rezultatai,  kultūros paveldo objektų įveiklinimo strategijos, stebėsena bei ilgalaikis planavimas ir priežiūros programos išsamiai aptartos tyrėjo Ricardo Rodrigues tekste. Straipsnyje akcentuojama istorinio Gimarainso miesto Portugalijoje centro teritorinė plėtra bei apžvelgiami daugialypiai pastatų ir viešųjų erdvių tvarkymo darbai. Apie architekto Jono Kristupo Glaubico Vilniuje projektuotų vėlyvojo baroko pastatų likimą rašo architektūros istorikė Morta Baužienė, užsimindama, jog pastatų perdirbinėjimas tęsiasi iki šiol. Tai keičia Vilniaus, kaip baroko architektūros miesto, meninę vertę, sukelia ir ekonomines pasekmes. 


Šią knygą galima įsigyti:

Leidykla Savastis
Adresas: Mokyklos g. 5-30, LT-08413, Vilnius. Tel.: 8 5 2625032; info@savastis.lt



Kiti leidiniai